Kategorija: Uudis

Estijos energetikos bendrovė „Evecon“ ir tvariam finansavimui skirto fondo valdytoja „Mirova“ Pernu apskrityje, Kirikmejės (Kirikmäe) mieste, atidarė didžiausią Baltijos šalyse saulės energijos parką. Beveik 110 hektarų plote išsidėsčiusio parko galia yra 77,53 MW, o tai – daugiau nei du kartus viršija iki šiol didžiausio Estijoje veikusio saulės energijos parko galią. Tokios galios pakanka numatomiems 35 000 namų ūkių metiniams energijos poreikiams patenkinti.

Kirikmejės parkas priklauso Baltijos atsinaujinančios energijos platformai (BREP). Tai – 2022 metų gruodžio mėnesį „Evecon“ ir „Mirovos“ įsteigta bendra įmonė, kuri siekia finansuoti, pastatyti ir eksploatuoti daugiau nei 100 MWp saulės energijos parkų Estijoje.

„Kirikmejės saulės energijos parko statyba yra svarbus įvykis visam Baltijos regionui dėl gamybos pajėgumo dydžio ir investicijų masto. Įskaitant Imaverės (Imavere) ir „Lohu mets“ saulės parkus, kuriuos „Evecon“ ir „Mirova“ atidarė vos prieš kelias dienas, per vieną savaitę vietos rinkai skirtos energijos gamybos potencialas padidėjo daugiau nei 100 MW. Tai sudaro maždaug dešimtadalį visos šiuo metu Estijoje gaminamos saulės energijos. Norėtume padėkoti „Mirovai“ už šio projekto sėkmę, taip pat už pasitikėjimą Estijos atsinaujinančios energijos rinka“, – sakė „Evecon“ generalinis direktorius Karlas Kullas.

Pasak K. Kullo, Kirikmejės saulės energijos parkas buvo baigtas statyti vos per šešis mėnesius. Tai – stipri paraiška į saulės parko statybos greičio rekordą.

„Šių metų balandį parengus saulės parko aikštelę, statybos darbus pradėjo „Wiso Engineering“ bendrovė. Tai buvo didelio masto statybų projektas – vienu metu vietoje dirbo iki 250 statybininkų“, – atskleidė K. Kullas.

„Evecon“ pasiūlė Leneranos (Lääneranna) savivaldybei rašytinėje sutartyje numatyti naudą bendruomenei. Tai yra savanoriškas įmonės žingsnis, nes, kitaip nei už vėjo energijos jėgainių statybas, už saulės energijos elektrinių įkūrimą nėra taikomas tolerancijos mokestis. Tad savivaldybė gauna 0,6 % parko gaunamų pajamų. Atskirai noriu padėkoti Leneranos savivaldybei, su kuria sklandžiai sutvarkėme visus formalumus ir kurios požiūris į tokio dydžio saulės energijos parko statymą Kirikmejėje buvo palankus“, – pažymėjo K. Kullas.

„Mirovos“ atsinaujinančių šaltinių energetikos fondų strategijoje pabrėžiamas tikslas kartu su pramonės partneriais ir projektų vystytojais Europoje dalyvauti didinant gamybos pajėgumus. Didžiuojamės galėdami prisidėti prie Baltijos šalių dekarbonizacijos ir energetinės nepriklausomybės įgyvendinimo su šiuo dideliu parku ir esame dėkingi savo partneriui „Evecon“ už kokybišką partnerystę“, – pridūrė „Mirovos“ energetikos pokyčių fondų vadovas Raphaelis Lance’as.

„Estijoje sparčiai augo saulės energijos naudojimas. 2020 metais, kai pradėjome veiklą, įrenginių pajėgumas buvo labai mažas, o dabar Europos Sąjungoje užimame šeštą vietą pagal saulės baterijų energijos generavimą vienam gyventojui. Mūsų tikslas aiškus – iki 2030 metų mūsų suvartojama elektros energija turi būti gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Saulės energija, kuri šiuo metu yra pigiausios energijos rūšis, labai prisideda prie šio tikslo“, – sakė klimato ministras Yoko Alenderis.

Kirikmejės saulės energijos parko plotas užima 110 hektarų. Jo gaminamos energijos kiekis atitiks maždaug 35 000 namų ūkių metinį elektros suvartojimą. Iš viso parke sumontuota 117 600 saulės kolektorių, kurių galia siekia 655–665 W. Saulės kolektorių gamintojas yra „Canadian Solar“.

Bendrovė „Baltic Storage Platform“ šiandien pradėjo didžiausio žemyninėje Europoje baterijų parko statybas Kysos (Kiisa) mieste, Estijoje. Tai svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimą su žemyniniu Europos tinklu 2025 metais.

Bendrovę „Baltic Storage Platform“ įkūrė Estijos energetikos bendrovė „Evecon“, saulės energijos kaupimo sprendimų įmonė iš Prancūzijos „Corsica Sole“ ir tvariam finansavimui skirto fondo valdytoja „Mirova“. „Baltic Storage Platform“ siekia Harju apskrityje, Estijoje, pastatyti du baterijų parkus: jų bendroji galia sieks 200 megavatų, o bendroji talpa – 400 megavatvalandžių. Pirmasis projektas turėtų būti pradėtas eksploatuoti iki 2025 metų pabaigos, o įkurti antrąjį parką numatyta 2026 m.

„Tai istorinė akimirka tiek Estijai, tiek visam Baltijos energetikos sektoriui dėl dviejų priežasčių. Pirma, tai itin svarbus ir realus žingsnis ruošiantis Baltijos šalių sinchronizacijai. Antra, žemyninėje Europoje dar niekas nėra pastatęs tokio didelio baterijų parkų komplekso. Tikiu, kad kertinio akmens įkasimas drauge su puikiais mūsų partneriais iš „Corsica Sole“ ir „Mirovos“ nebus paskutinis bendras darbas. Mes ir toliau stengsimės užtikrinti energetinį saugumą šioje srityje“, – sakė „Evecon“ generalinis direktorius Karlas Kullas.

„Didžiuojamės galėdami panaudoti žinias, įgytas įgyvendinant energijos kaupimo sistemų projektus Prancūzijos salose. Dabar šią patirtį eksportuojame į likusią Europą, kad galėtume teikti paslaugas, būtinas elektros tinklų stabilumui užtikrinti ir atsinaujinančių energijos šaltinių integracijai skatinti“, – pažymėjo „Corsica Sole“ generalinis direktorius Michaelas Coudyseris.

„Ypač didžiuojamės galėdami dalyvauti Baltijos šalių dekarbonizacijoje. Mes sieksime energetinės nepriklausomybės tikslų diegdami naujas švarios energijos gamybos ir saugojimo sistemas. Mūsų partnerių „Corsica Sole“ ir „Evecon“ santykių pradžioje mes labai logiškai nusprendėme stiprinti jų bendros energijos saugojimo platformos finansinius išteklius, kad būtų galima įrengti daugiau saugyklų Baltijos šalyse. Šis svarbus įvykis byloja apie Estijos ambicijas plėtoti vietines energijos kaupimo sistemas. Džiaugiamės galėdami juos paremti savo strateginėmis investicijomis į energetikos pokyčius“, – pridūrė „Mirovos“ energetikos pokyčių fondų vadovas Raphaelis Lance’as.

„Estija turi aiškų tikslą – iki 2030 metų mūsų suvartojama elektros energija turi būti gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Energijos kaupimas čia vaidina svarbų vaidmenį, nes saulės ir vėjo energiją turime sukaupti toms akimirkoms, kai gamta negalės jos pateikti. Kaupimo sistemų plėtra padeda užtikrinti švarią, patikimą ir įperkamą energetikos ateitį Estijos žmonėms“, – sakė šalies klimato ministras Yoko Alenderis.

Statomas baterijų parkas ir jo pastotė prie elektros perdavimo tinklo bus prijungti 330 kV kintamosios srovės požeminiu kabeliu. Jis taip pat bus pirmasis Estijoje.

https://balticstorageplatform.ee/

PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI 

2024 RUGSĖJO 11 D. 

Bendrovės „Niam Infrastructure“ ir SIA „Evecon“ sutarė bendradarbiauti ir kartu įrengti 84 MW įrengtosios galios saulės elektrines ir 26 MW energijos kaupiklius. Visoms šio jėgainėms bus įrengta 11 atskirų vietų Latvijoje. Ši stiprų Latvijos rinkos augimo potencialą išryškinanti partnerystė taps didele investicija į regiono atsinaujinančios energetikos sektorių.  

Pirmoji saulės energijos projektų dalis, apimanti maždaug 40 MW įrengtosios galios, jau įgyvendinama šešiose vietose. Jų eksploatacijos pradžia planuojama 2025 m. kovo pabaigoje. Planuojama, kad antrojo etapo, kurio metu bus pastatyta papildomai 44 MW įrengtosios galios, įrengimo darbai startuos iki 2024-ųjų pabaigos ir bus vykdomi penkiose papildomose vietose. 

„Labai džiaugiamės galėdami bendradarbiauti su „Evecon“ vystydami saulės energijos gamybos ir saugojimo projektus augančioje Latvijos rinkoje. „Evecon“ ir platesnę Baltijos rinką stebime ilgą laiką, esame sužavėti „Evecon“ galimybėmis, kompetencija ir Latvijos energijos rinkos plėtra. Tikimės glaudžiai bendradarbiauti su „Evecon“, drauge įgyvendinti šiuos projektus ir pasinaudoti Latvijoje atsiveriančiomis galimybėmis“, – investiciją komentavo „Niam Infrastructure“ generalinis direktorius Sverkeris Åkerblomas. 

Be saulės energijos projektų, bendradarbiaudamos įmonės aktyviai ieškos papildomų energijos kaupimo galimybių. Iš pradžių daugiausia dėmesio bus skiriama 26 MW talpos energijos baterijų, prijungtų prie saulės elektrinių. Kaupimo baterijos padės sumažinti elektros kainų svyravimus ir prisidės prie energijos tinklo saugumo ir patikimumo. 

„Niam Infrastructure“ nuosavomis lėšomis finansuos dalį statybos etapo. Prie projekto finansavimo taip pat prisidės „Citadele“ bankas. Pasibaigus projekto įrengimo darbams, elektrines ir saugyklą bendrai valdys „Niam Infrastructure“ ir „Evecon“ bendrovės. 

„Džiaugiamės galimybe plėtoti atsinaujinančią Baltijos šalių energetiką bendradarbiaudami su „Niam Infrastructure“. Ši partnerystė išties puiki, nes stipri „Evecon“ padėtis ir patirtis Baltijos šalyse žengia koja kojon su didžiule „Niam“ patirtimi investuojant į infrastruktūrą. Ši partnerystė leidžia mums strategiškai išnaudoti galimybes visame Baltijos regione ir įgyvendinti naujus projektus“, – pažymėjo „Evecon“ generalinis direktorius Karlas Kullas. 

„Džiaugiamės galėdami paremti žaliosios infrastruktūros projektų plėtrą Latvijoje, nes šios iniciatyvos yra itin svarbios siekiant Baltijos regiono tvarios ir energetiškai nepriklausomos ateities. Investuodami į šiuos projektus ne tik skatiname ekonomikos augimą, bet ir parodome savo įsipareigojimą vykdyti veiklą atsakingai, tausojant aplinką. Tai bus naudinga ir ateinančių kartų ekonomikai, ir aplinkai“, – sakė „Citadele“ banko valdybos narys ir korporatyvinės bankininkystės vadovas Vaidas Žagūnis. 

Šiam projektui taip pat teikiama Europos Sąjungos parama iš „InvestEU“ fondo.

Estijos Aukščiausiasis Teismas patenkino energetikos bendrovės „Evecon“ ieškinį dėl Elektros rinkos įstatymo pakeitimo ir patvirtino, kad užstato reikalavimas, norint prisijungti prie elektros tinklų, prieštarauja Konstitucijai.  

Beveik prieš pusantrų metų pradėjus taikyti Elektros rinkos įstatymo pataisą, gamybos tikslais prisijungusiesiems prie tinklo, iškilo netikėtas įsipareigojimas: sumokėti tinklo operatoriui užstatą ir atlikti tai per 60 dienų. Užstato mokėti nereikėjo, jei buvo sumokėta ne mažiau kaip 70% prisijungimo mokesčio.

Įstatymo pakeitimas turėjo paskatinti perėjimą prie atsinaujinančios energijos, atlaisvinti nepanaudotus tinklo resursus ir atsijoti fiktyvius prisijungimo iš magistralinio tinklo prašymus, dėl kurių buvo greitai išeikvojami magistralinio tinklo pajėgumai. Aukščiausiojo Teismo sprendimas atskleidė, kad įstatymo pakeitimas iš tikrųjų kenkia atsinaujinančios energijos gamybai.

Naujasis reikalavimas atbuline data įsigaliojo „Evecon“ didelio masto projektų tinklo jungtims. „Pakeitus įstatymą atsirado dviguba prievolė: mokėti už tinklo tiesimą ir kartu rezervavimo mokestį. Įstatymas neatsižvelgė į sparčiai augančias ir sėkmingai plėtrą vykdančias įmones, kurioms dėl didelių apimčių garantija reiškė milijonus eurų, kuriuos staiga reikia sumokėti per du mėnesius ir nebegali jų naudoti. Nenorėjome kreiptis į teismą, o ypatingai prieš įstatymo pakeitimą įgyvendinusią įmonę „Elering“. Tačiau buvome įsitikinę, kad nėra teisėta nustatyti tokį reikalavimą“, – aiškino „Evecon“ generalinis direktorius Karl Kull.

„Šiai dienai esame pastatę, pavyzdžiui, didžiausią saulės energijos parką Baltijos šalyse, o pavasarį pradėjome kurti didžiausią baterijų parką žemyninėje Europoje. Didelės apimties investicijų ir plėtros atveju vadovaujamės galiojančiais įstatymais ir jais remdamiesi sudarome susitarimus. Todėl svarbu, kad įstatymų leidyba nekenktų esamiems susitarimams ir jau vykdomų projektų sąlygoms“, – sakė jis.

Teisingumo kanclerė Ülle Madise Aukščiausiojo Teismo sprendime konstatavo, kad naujo reikalavimo įvedimas neatitinka Konstitucijos, nes rinkos dalyviui suteiktas terminas nebuvo protingai vykdytinas, o reikalavimas atstūmė rinkos dalyvius, kurie prisijungė prie tinklo tikslingai. „Reikalavimas itin apsunkino pareiškėjų padėtį, nes prisijungimo sutartį jie sudarė tuo metu, kai tokios pareigos nebuvo.“

Aukščiausiojo Teismo kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad garantijos mokėjimo terminas buvo aiškiai per trumpas. „Ypač tokioje situacijoje, kai vis tiek turėjome mokėti ir prijungimo mokestį, kuris dėl statybų kainų išaugo kelis kartus. Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad suteikus ilgesnį užstato mokėjimo terminą anksčiau prisijungusioms įmonėms, nebūtų kilęs pavojus CO2 emisijų mažinimui ir energijos tiekimo saugumui.

Anot advokatų kontoros RASK partnerio Ramon Rask, Aukščiausiojo Teismo sprendimas primena įstatymų leidėjui geros teisėkūros ir veikiančios teisinės valstybės principus. „Per pastaruosius kelerius metų yra tapę būdinga teisės aktų kūrimo įkarštyje pamiršti taisykles, kuriomis grindžiama stabili ir veikianti teisinė tvarka. Viena iš jų – teisinio tikrumo principas ir galimybė kiekvienam, kuriam naujasis reguliavimas turi įtakos, per protingą terminą pertvarkyti savo veiklą“, – teigė „Evecon“ konsultavęs advokatas.

Anot Rasko, staigūs ir stebinantys taisyklių pokyčiai energetikoje, bet taip pat ir kituose ūkio sektoriuose, kuriuose investicijos atsiperka ilgai, yra nusikalstamo pobūdžio. „Neapgalvota įstatymų leidyba panaikina verslininkų ir investuotojų pasitikėjimą ir taip dusina ekonomiką“.

Nors Aukščiausiojo Teismo sprendimas pripažino Konstitucijai prieštaraujančia tik vieną konkrečią normą, anot Rasko, tai buvo didesnės visumos dalis, kuria siekta 2023 metais pradėti reformuoti energetikos rinką. „Esmė nėra tame, ar valstybė turi teisę keisti taisykles. Esmė tame, kaip tai daroma. Daugiau analizės ir požiūrio į ateitį, ir mažiau perdėtos reakcijos.“

„Evecon“ yra pirmaujanti privataus kapitalo energetikos įmonė Baltijos šalyse, kurianti daugiau nei 2,7 GW energijos portfelį, daugiausia dėmesio skirianti vėjo, saulės ir akumuliatorių parkų plėtrai. Daugybė „Evecon“ projektų apima, pavyzdžiui, didžiausią saulės energijos parką Baltijos šalyse ir didžiausio akumuliatorių parko kontinentinėje Europoje statybas, prasidėjusias rudenį.

Prezidento kanceliarija balandį pradėjo gaminti elektrą Biržų rajone nutolusioje saulės elektrinėje.

Prezidentūra BNS pirmadienį informavo, kad sutartis dėl elektrinės įsigijimo pasirašyta maždaug prieš metus, o ji pradėta naudoti balandį.

Prezidentūros kanceliarija nurodo, kad saulės parke kartu su ja energija gaminasi dar 56 institucijos: darželiai, savivaldybės, sporto mokyklos, kultūros ir globos namai, universitetas, teatras, bibliotekos, parapija, mokyklos, muziejai.

13 megavatų saulės parkas yra Biržų rajone įsikūrusiame Parovėjos kaime, Prezidentūros naudojama galios dalis – 1 megavatas.

Aplinkos projektų valdymo agentūra iš Klimato kaitos programos šiam projektui skyrė 794 tūkst. eurų, Prezidento kanceliarija savo lėšų skyrė 295 tūkst. eurų.

Priklausomai nuo elektros kainų rinkoje, skaičiuojama, kad investicija Prezidentūrai atsipirks per kelerius metus.

„Džiaugiamės, kad elektrą jau gaminamės patys. Nutolusi saulės elektrinė – dar vienas žingsnis investuojant į žalios ir tvarios Lietuvos kūrimą“, – pranešime cituojama Prezidentūros kanclerė Agila Barzdienė.

Baraginės kaimo bendruomenę džiugina nauja sportinė įranga – erdvę šalia daugiafunkcinio sporto aikštyno ir vaikų žaidimų aikštelės papildė 6 treniruokliai.

UAB Evecon, bendradarbiaudama su Baraginės kaimo bendruomene, skyrė paramą treniruoklių įsigijimui ir įrengimui.

Džiaugiamės, kad galime prisidėti prie didesnio gyventojų užimtumo ir sveikos gyvensenos skatinimo.

Skaityti daugiau

Pasaulinės turto valdymo įmonės „Natixis Investment Managers“ antrinė tvaraus investavimo bendrovė „Mirova“ investuoja į uždarąją akcinę bendrovę „Baltic Storage Platform“. Šią įmonę 2023 m. rugpjūtį įkūrė nepriklausoma saulės energijos gamintoja ir viena energijos kaupimo sprendimų lyderių Europoje bendrovė „Corsica Sole“ bei pirmaujanti atsinaujinančios energijos plėtotoja Baltijos šalyse „Evecon“. Naujo partnerio įsiliejimas suteikia galimybę įgyvendinti ambicingus planus transformuojant Baltijos šalių elektros tinklus.

Bendrovė „Baltic Storage Platform“ siekia statyti, plėtoti ir eksploatuoti labai didelės talpos energijos akumuliatorių saugyklas Estijoje ir kitose Baltijos šalyse, o pritraukdama įmonės „Mirova“ kapitalą, bendrovė galės paspartinti plėtrą. Praėjusių metų lapkričio 20 dieną įmonės „Corsica Sole“ ir „Evecon“ paskelbė apie dviejų energijos gamybos saugyklų statybos projektą Estijoje 2025 m. Jų bendroji galia – 200 megavatų, o bendroji talpa – 400 megavatvalandžių. Bendrovių duomenimis, tai prilygsta 90 000 Estijos namų ūkių vidutiniam energijos suvartojimui.

Įmonė Evecon, pirmaujanti energetikos parkų vystytoja Baltijos šalyse ir WiSo Engineering, atsinaujinančios energijos statybos įmonė, kartu priima konkurencingus bei visaapimančius sprendimus, kuriant energetikos parkus. Jų įvairios gamybos technologijos papildo viena kitą, leidžia siekti klimato kaitos mažinimo tikslų ir užtikrina elektros energijos tiekimą visus metus.

Skaityti daugiau: https://www.airbaltic.com/about/press/outlook/uploads/march2024.pdf?_gl=1*9bplzl*_up*MQ..*_ga*NjgwMjQ3ODQ5LjE3MDk2MzY3MTM.*_ga_S8FEKB48KP*MTcwOTYzNjcxMy4xLjAuMTcwOTYzNjcxMy4wLjAuMA

Pirmaujanti atsinaujinančią energiją generuojančių objektų statybų įmonė „WiSo Engineering“ pasirašė atstovavimo teisių sutartį Baltijos ir Šiaurės šalių regione su Turkijoje pirmaujančiu transformatorių gamintoju „TEK Transformatör“. Tai suteiks papildomų galimybių statyti ir rekonstruoti energetikos parkus bei skirstomuosius tinklus, taip pat prisidės prie nacionalinių atsinaujinančios energijos tikslų įgyvendinimo šiame regione.

„TEK Transformatör daugiau nei 40 metų užsiima transformatorių gamyba ir pardavimu bei yra augantis žaidėjas transformatorių rinkoje. Tapimas oficialiu gamyklos pardavimų atstovu Baltijos ir Šiaurės šalių regione yra svarbus „WiSo Engineering“ žingsnis, nes kaip atsinaujinančios energijos rangos įmonė nuo šiol taip pat užsiimsime labai svarbių ir kokybiškų energetikos srities produktų perpardavimu“, sakė Madis Anni, WiSo Engineering pirkimų vadovas.

Baltijos šalyse pirmaujanti energetikos parkų plėtotoja bendrovė „Evecon“ teigiamai įvertino tai, kad šiais metais Klimato kaitos ministerija pradėjo kartografuoti atsinaujinančiosios energijos projektų būklę. Šis pokytis leidžia šaliai anksčiau laiko pasukti žaliosios pertvarkos keliu.

„Pernai atsinaujinančiosios energijos srityje žengtas didelis žingsnis į priekį. Labai teigiamas poslinkis įvyko tuomet, kai Klimato kaitos ministerija ėmė kartografuoti atsinaujinančiosios energijos projektų būklę. Jos darbo rezultatai įrodė, jog vėjo jėgainių parkų plėtra gana plačiai vykdoma ir sausumoje, o tai reiškia, kad ateityje dėmesys bus skiriamas ne tik vėjo jėgainių plėtrai jūroje. Jei Estija ir toliau eis šiuo keliu, žalioji pertvarka bus baigta iki 2030 m.“, – teigė „Evecon OÜ“ vykdomasis direktorius Karlas Kulas (Karl Kull).

Pasak Karlo Kulo, pačiai bendrovei „Evecon“ ką tik pasibaigę 2023-ieji buvo lūžio metai, nes palyginti nežinomas atsinaujinančiosios energijos gamintojas tapo energetikos įmone, kuri, be regione vykdomų plėtros projektų, netolimoje ateityje siūlys elektros energijos sistemos reguliavimo paslaugas. Jos investicijos yra strategiškai svarbios visai Europos rinkai.

„Manome, kad tiekimo saugumą galima užtikrinti atviroje rinkos aplinkoje bendradarbiaujant su privačiu sektoriumi, o, siekiant užtikrinti Estijos energetinį saugumą, reikėtų taikyti technologinio neutralumo principą ir taip skatinti tinkamos įrangos atėjimą“, – sakė Karlas Kulas.

Šiemet pradėjo veikti keturi skirtingo dydžio bendrovės „Evecon“ pastatyti saulės energijos parkai skirtinguose Estijos regionuose. Liepos mėnesį Paidės mieste baigtas statyti pirmasis Estijoje didelis 8,74 MW galios saulės elektrinių parkas. Rugsėjį bendrovė „Evecon“ atidarė didžiausią Pietų Estijoje saulės elektrinių parką, kurio bendra galia siekia beveik 16 MW, netoli Cirgulynos kaimo Valgos savivaldybėje. Be to, ėmė veikti 4,4 MW galios „Vase“ parkas Mustvėje ir 3 MW galios „Ringimetsa“ parkas Elvoje.

Lapkritį bendrovė „Evecon“ ir pirmaujanti Prancūzijos energijos kaupimo bendrovė „Corsica Sole“ įsteigė bendrąją įmonę „Baltic Storage Platform“, kuri iki 2026 m. Estijoje pastatys 400 MWh baterijų parko kompleksą. Tai bus galingiausias tokio tipo baterijų ūkio kompleksas žemyninėje Europoje.

Lietuvoje bendrovė „Evecon“ šįmet baigė statyti 44 MW galios saulės energijos parkus, skirtus gaminantiems vartotojams (angl. prosumer).

Estijos kapitalo bendrovė „Evecon“, pirmaujanti Baltijos šalių energetikos parkų plėtotoja, iki 2024-ųjų pabaigos sukurs 78 saulės energijos parkus, kurių bendra galia sieks 1465 MW, o iki 2027 m. pabaigos – 20 vėjo energijos parkų, kurių galia sieks 1200 MW.